- pasigailėtojas
- pasigailė́tojas, -a smob. (1) kas pasigaili: Kad aš turėtau nor tėvužėlį, nor senužėlį pasgailėtojėlį Mrk. Tėvulia, manas pasgailė́tojas, tėvulia, manas suramintojas Asv. Stiprus žėlotojas id est pasigailėtojas visokios piktybės WP92. \ gailėtojas; pasigailėtojas
Dictionary of the Lithuanian Language.